1. Tam, kad alkanas žmogus vagia, o išnaudojamas – streikuoja, paaiškinimų nereikia. Nesuprantama tik tai, kodėl alkanųjų dauguma nevagia, o išnaudojamųjų dauguma nestreikuoja.
2. Paprasto dirbančiojo viduje iškyla
prieštaravimas: jis – nei ryškus revoliucionierius, nei ryškus
konservatorius, jis yra suskilęs. Jo psichinė struktūra, viena vertus,
priklauso nuo socialinės situacijos (taip purenama dirva
revoliucingumui), kita vertus – nuo autoritarinės visuomenės atmosferos –
o tai du prieštaringi dalykai.
3. Ketvirtas svarbus (psichoanalizės)
atradimas – tai, kad žmogaus moralinis elgesio kodeksas yra toli gražu
ne dieviškos kilmės, bet priklauso nuo auklėjimo priemonių, kurias
ankstyvojoje vaikystėje naudoja tėvai ir tėvus pakeičiantys asmenys.
Veiksmingiausios yra tos auklėjimo priemonės, kurios yra priešiškos
vaikų seksualumui. Pirmasis konfliktas kyla tarp vaiko geismų ir to,
kaip juos užgniaužia tėvai; vėliau tai tampa asmenybės viduje vykstančiu
konfliktu tarp instinktų ir moralės. Suaugusiųjų moralinis kodeksas,
kuris savaime yra pasąmoninės kilmės, yra nukreiptas prieš seksualumo
dėsnius ir psichinį pasąmonės gyvybingumą; juo remiasi seksualinė
priespauda (“pasipriešinimas seksualumui”) ir plačiai paplitęs nenoras
“atskleisti” vaikų seksualumą.
4. Moralinis natūralaus vaikų seksualumo
slopinimas paverčia vaiką išsigandusiu, susigėdusiu, bijančiu
autoriteto, “geru” ir “paklusniu” (autoritarine prasme). Jis pažeidžia
žmogaus gebėjimą maištauti, nes kiekvienas gyvybinis impulsas tampa
persmelktas didžiulės baimės; pavertus seksą tampa draudžiamu dalyku,
nuslopsta žmogaus mąstymas ir sugebėjimas likti kritišku. Trumpai
tariant, moralės tikslas yra kurti nuolankius subjektus, kurie nepaisant
kančių ir pažeminimo, prisitaiko prie autoritarinės tvarkos. Taigi,
šeima yra miniatiūrinė autoritarinė valstybė, prie kurios vaikas turi
išmokti prisitaikyti – tai tampa pasiruošimu bendram socialiniam
prisitaikymui, kurio iš jo bus pareikalauta vėliau. Autoritarinė
struktūra žmoguje – tai reikia aiškiai pabrėžti – iš esmės sukuriama
tada, kai gyvybingiems seksualiniams impulsams primetamas seksualinis
slopinimas ir baimė.
5. Aptarkime konservatyvios darbininko
žmonos situaciją. Ekonomiškai kentėdama taip pat, kaip emancipuota
dirbanti moteris, ji balsuoja už fašistų partiją; jei išsiaiškinsime
skirtumą tarp paprastos išsilaisvinusios moters ir paprastos reakcingos
moters seksualinės ideologijos, suvoksime, kokia lemtingai svarbi yra
seksualinė struktūra. Konservatyvios moters priešiškumas seksualumui,
moralinis užslopinimas, trukdo jai sąmoningai suvokti savo socialinę
situaciją ir ji tvirtai susisaisto su Bažnyčia, taip pat tvirtai
baimindamasi “seksualinio bolševizmo”. Dauguma paauglių ir moterų turėtų
būti daug maištingesnės nei dauguma vyrų. Realybėje vaizdelis visiškai
kitoks. Primityvių materialių žmogaus poreikių slopinimu pasiekiami
kitokie rezultatai, nei slopinant jo seksualinius poreikius,
Materialinių poreikių slopinimas kelia maištingumą, tuo tarpu
nuslopintas seksualinis poreikis slopina žmonių sąmoningumą ir tampa
moraline gynyba, neleisdamas maištauti prieš abi priespaudos formas. Iš
tikrųjų, pats maištingumo slopinimas kyla iš pasąmonės. To rezultatas –
konservatizmas, laisvės baimė, vienu žodžiu – reakcingas mąstymas.
Šio proceso dėka seksualinės represijos ne
tik sustiprina politinę reakciją, paversdamos masių individą pasyviu ir
apolitišku; jos žmogaus struktūroje sukuria antrinę galią – dirbtinį
suinteresuotumą, kurį turėdamas žmogus aktyviai remia autoritarinę
tvarką. Kai seksualumui sudaromos kliūtys būti patenkintam natūraliai – o
tai atlieka seksualinės represijos – jis ieško įvairių pasitenkinimo
pakaitalų. Taip natūrali agresija virsta brutaliu sadizmu, tampančiu
masiniu psichologiniu pagrindu mažumos sukeliamiems imperialistiniams
karams. Kita vertus, militarizmas yra labai susijęs su libido.
Seksualinį poveikį kelia uniformos, erotiškai jaudina ritmiškas ėjimas
žąsele, karinių procedūrų ekshibicionizmas – tai geriau už pačius
talentingiausius politikus suvokia pardavėja ar sekretorė. Kita vertus,
politinė reakcija sąmoningai išnaudoja tokį suinteresuotumą seksu, ne
tik kurdama vyrams stilingas uniformas, bet ir patikėdama jaunuolių
šaukimą moterims. Prisiminkime karo ištroškusių šalių šaukimo į karą
skelbimus: “Keliauk į užsienio šalis – prisijunk prie Karališkojo
laivyno!" – užsienio šalis simbolizavo egzotiškos moterys. Kodėl šie
plakatai veiksmingi? Nes mūsų jaunimas dėka seksualinės priespaudos
kenčia sekso badą.
6. Kaip ir reikėjo tikėtis, mistifikuotas
požiūris veikia kaip galingas saugiklis, neleidžiantis atskleisti
pasąmoningą psichinį gyvenimą – ypač represuotą lytiškumą. Pacientas
prisiriša prie savo asketiško, moralistinio, mistifikuoto požiūrio ir
gilina filosofiškai neperžengiamą antitezę tarp “moralinio elemento” ir
“gyvuliško elemento”, t.y., natūralaus seksualumo. Jis ginasi nuo savo
seksualumo moralistiniu pasibjaurėjimu. Jis kaltina aplinkinius tuo, kad
jie nesupranta “dvasinių vertybių”, yra “šiurkštūs, vulgarūs
materialistai”.
7. Žmogų įkvepia prieštaravimas tarp
intensyvaus laisvės ilgėjimosi ir jos baimės. Laisvės baimę masėse
išreiškia biofizinis organizmo šaltumas ir charakterio nelankstumas.
Suinteresuotumas pinigais ir valdžia yra neišsipildžiusio džiaugsmo
meilėje pakaitalas, gimęs iš žmonių masių biologinio šaltumo. Natūralus
vaikų ir paauglių seksualumo gniuždymas pasitarnauja tam, kad žmonių
masės taptų mechanicistinės autoritarinės civilizacijos rėmėjais ir
atgamintojais.
8. Reakcinga galia žmonių masėse pasireiškia
kaip visuotinė atsakomybės ir laisvės baimė. Tai – ne moralistinis
vertinimas. Ši baimė giliai įsišaknijusi šiandieninio žmogaus
biologinėje sandaroje.
9. Sukūręs mechanizmus, žmogus ėmė gyventi
pagal mechaninės, negyvos energijos dėsnius. Štai, kaip žmogus suvokia
save: smegenys – tai “tobuliausias vystymosi produktas,
“kontroliuojantis centras”, duodantis atskiriems organams komandas ir
impulses, panašiai kaip valstybės “valdovas” įsakinėja “pavaldiniams”.
Kūno organus su bosu – “smegenimis” – sieja telegrafo linijos – nervai.
Kūdikiai nustatytais intervalais turi gerti nustatytą kiekį pieno ir
miegoti būtiną skaičių valandų. Jų dieta turi susidėti iš x gramų
riebalų, y gramų proteino ir z gramų angliavandenių. Iki vestuvių dienos
žmoguje neveikia seksualinis instinktas, jis pradeda veikti būtent tą
dieną. Diebas sukūrė pasaulį per būtent šešias dienas, o septintą
ilsėjosi, kaip nuo mašinų pavargęs žmogus. Vaikai x valandų turi mokytis
matematikos, y valandų – chemijos, z valandų – zoologijos, ir taip
šešias dienas per savaitę, septintą ilsėtis nuo protavimo. Aukščiausią
intelektą sudaro šimtas balų, vidutinį – aštuoniasdešimt, kvailas
surenka keturiasdešimt. Jei surinkai devyniasdešimt balų – tapsi
daktaru, jei aštuoniasdešimt devynis – ne.
10. Žmonių masės bus priverstos peržvelgti
savo visuomenines nuostatas, pasikeisti ir prisiimti sunkią socialinės
atsakomybės naštą. Bet tokiu būdu jie patys įgis galią ir teisėtai
nusikratys tokių grupių, kurios “iškovoja” valdžią “žmonių interesų
labui”.
11. Dirbančiųjų vyrų ir moterų masės, tik
jos vienos, yra atsakingos už viską, kas vyksta – už gerus ir blogus
dalykus. Tiesa, nuo karų jos nukenčia labiausiai, bet būtent jų apatija,
meilė valdžiai ir kiti dalykai padaro karus įmanomais. Būtina pasiekti,
kad dirbančiųjų vyrų ir moterų masės, tik jos, galėtų kurti amžiną
taiką. Kad tai įvyktų, būtina pašalinti kliūtis laisvei. Tai gali
padaryti tik pačios žmonių masės. Kad taptų pajėgios gyventi laisvai ir
išsaugoti taiką, nelaisvų žmonių masės turės įgyti socialinę galią.
12. Fašizmo kelias – tai mechanikos,
mirties, šaltumo, nevilties kelias. Gyvybės kelias yra visiškai kitoks –
jis sudėtingesnis, pavojingesnis, bet mielesnis ir viltingesnis.
Pagal http://nickcooper.com/mass.htm parengė ir vertė KP
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą