Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos
skyrius tęsia Biopolitikos seminarų ciklą. Jame skaitant ir aptariant įvairių
laikų filosofinius tekstus gilinamasi į biopolitikos – gyvybės, gyvenimo ir
politikos santykio problemas. Antrasis seminaras įvyks 2012 metų vasario 28 d.
18 val. Lietuvos kultūros tyrimų instituto (Saltoniškių g. 58, Vilnius) 217
kab.
Pirmajame seminare aptarėme Michelio Foucault biopolitikos
sampratą, skirtumus tarp disciplinos ir biopolitikos. Pasak Foucault, jei
ankstesniojoje suverenumo paradigmoje suverenas iš subjektų atimdavo gyvybę
arba leisdavo jiems gyventi, tai biopolitikos paradigmoje valdžia priverčia
gyventojus gyventi arba leidžia jiems mirti. Mirtis į biopolitikos paradigmoje
gyvuojančias visuomenes, pasak Foucault, sugrįžta valstybinio rasizmo pavidalu
– kaip sankcionuota valdžios galia žudyti (ne tik tiesioginiu, bet ir
netiesioginiu būdu – nepakenčiamų gyvenimo sąlygų ar socialinės atskirties
pagalba).
Antrajame seminare aptarsime žymaus italų mąstytojo Giorgio
Agambeno (g. 1942) knygą „Homo sacer“.
Šios knygos įžangoje Agambenas kalba apie antikos filosofijoje galiojusią
skirtį tarp paprasto natūralaus gyvenimo (zoe,
arba, pasak Aristotelio, zen),
būdingo tiek žmonėms, tiek gyvuliams, tiek dievams, ir politinio gyvenimo (bios arba eu zen) – gyvenimo polyje, kuris, pasak Aristotelio, yra kokybiškai
vertingesnis, geresnis už zoe, apsiribojantį namų buitimi. Pasak Agambeno,
Foucault aptartas biologinis žmogaus sugyvulinimas modernybėje yra tiesiogiai
susijęs su zoe įtraukimu į politinį
gyvenimą ir jo susiejimu su politine galia. Knygos herojumi pasirenkamas homo sacer, žmogus, kurį dėl padaryto nusikaltimo
Antikos teismai išstumdavo į visuomenės paraštes, jį bendrapiliečiai galėdavo
užmušti ir likti nenubausti, jo taip pat nebūdavo leista aukoti dievams. Jo
antipodas – neribota suvereno valdžia, demokratinėje valstybėje virstanti
valdžios įgaliojimus neribotai išplečiančia nepaprastąja padėtimi. Agambenas
teigia, kad modernybėje zoe, kurį jis
vadina apnuogintu gyvenimu, apima visą politinę realybę, kurioje tampa sunku
atskirti žmonių įtraukimą į visuomenę ir jų atskirtį, išorę ir vidų, bios ir zoe. Tokioje modernybės versijoje – tarsi koncentracijos stovykloje
- gyvuliškam zoe pasmerktas ir į paraštes išstumtas homo sacer susiduria akis į akį su kita savo puse – neribotus
įgaliojimus turinčiu suverenu.
Ruošdamiesi seminarui skaitysime minėtos Agambeno knygos
„Homo sacer“ įžangą (p. 3-8) ir du skyrius - The Politicization of Life (p.
58-61) ir Life That Does Not Deserve to Live (p. 67-70). Norėdami gauti knygą
(pdf), rašykite adresu Godfish2000@gmail.com.
Seminaruose laukiami visi besidomintys filosofija ir
biopolitika, lankymas laisvas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą